Vairuotojai paversti barbėmis devyndarbėmis


Linas Kranauskas, NVTKA nuotr.

Pakalbėkime apie viešąjį transportą, kuris rūpi tik keleiviams – ne politikams, ne viešojo transporto įmonių administracijai, ne valstybinėms institucijoms (įskaitant Susisiekimo ministeriją), ne mokesčių mokėtojams (iš kurių sumokėtų mokesčių neefektyviai ir nepakankamai finansuojama ši sistema).

Viešasis transportas svarbus kiekvienam miestui. Jis yra grandis, užtikrinanti gyventojų mobilumą, priemonė mažinanti užterštumą. Dešimtmečių patirtis rodo, kad viešasis transportas didele dalimi yra viešoji socialinė paslauga, kuriai būtinas adekvatus viešasis finansavimas. Tai ne verslas, kuris turėtų ar galėtų pats išsilaikyti (nors daugybė verslų irgi yra dotuojama, bet tai kažkaip nestabdo politikų ir kitų balsų, reikalaujančių nutraukti subsidijas viešajam transportui). Tiesa, kai kurie politikai tiesiog manipuliuodami socialinės paslaugos sąvoka ir jos suvokimu, bando kuo labiau atsikratyti „naštos“ išlaikyti ir plėtoti viešojo transporto sistemą Lietuvoje.

Savivaldybės, vyriausybė ir jai pavaldžios įstaigos, atsakingos už susisiekimo vystymą, privalo pasirūpinti, jog viešasis transportas būtų finansuojamas pakankamai ir nuolat atnaujinamas (o tai, kad to Lietuvoje šiuo metu nėra, rodo ne finansų stygių, o valios, proto ir vizijos politikoje bei tiesiog tarnybose stygių). Ir vis dėlto pati viešojo transporto sistema, ypač, jei transportas miesto gyventojams nėra nemokamas (kaip Taline), be dotacijų turi turėti ir savarankiškas pajamas. Tai ir viešojo transporto įmonėms priklausančio turto nuoma, ir įvairių paslaugų teikimas, ir pagaliau patys kelionės bilietai.

Galbūt jau daugybę metų tai kybo ant liežuvio galo ne vienam, keliaujančiam viešuoju transportu ar jame dirbančiam, gal administracija jau dešimtmečius planuoja permainas šioje srityje ir kaip tik rytoj jas planuoja paleisti – bet aš niekaip negaliu suprasti, kodėl šioje srityje (bilietų pardavime) rinkodara tiesiog neegzistuoja. Išskyrus kartą per kelerius metus naujai diegiamą plastikinę kortelę (ir kaskart jai išleidžiamus, o ne gaunamus milijonus) ir ne vieno kritikuojamą jos pasipildymą telefonu, jokios pažangos čia nematyti. Tai, kad bilietus gali parduoti vairuotojai – abejotina pažanga; tai tik padaugino darbo žmonėms, kurie turi atsakingą pareigą saugiai vežti keleivius sudėtingomis eismo sąlygomis, o neretai ir trukdo jų tiesioginiam darbui.

Štai priartėjo šešta valanda šeštadienį, Antakalnyje, ir čia jau nebėra jokių galimybių įsigyti kelionės bilietų, išskyrus turistinį euro-taloną iš vairuotojo (jei ji/s jų turi). Kodėl? Ar per kelis dešimtmečius nepriklausomybės neišradome nieko geriau, nei spaudos kioskai? Kodėl „Vilniečio kortelę“ galima pasipildyti tik vieno prekybos tinklo kai kuriose parduotuvėse? Ar dar nepakankamai pažengė technologijos, kad prieš keturis ar penkis dešimtmečius išrasti bilietų automatai stovėtų bent vienoje sostinės viešoje vietoje?

Man dažnai atsako – prekyba bilietais labai brangi. Ir iš tikrųjų, išlaikyti prekyvietę su specialiai jai pastatytomis patalpomis (kaip V. Kudirkos aikštėje), kur dirba keli žmonės, prekiaujantys vien bilietais, yra brangu. Pardavinėti bilietus (kortelės papildymus) spaudos kioskų tinkluose, imančiuose už tai, kiek teko domėtis ir sužinoti, keliasdešimties procentų mokestį – irgi žvėriškai neapsimoka. Bet visa ši našta kiek palengvėtų, jei vietoje atskiro bilietų salono įmonė turėtų skyrių žmonių, kurie iš esmės galvotų, ką daryti su šia problema, ir kurtų jai sprendimus. Bet kuriuo atveju, su kioskų tinklų „reketu“ (jei žinios apie jų imamą mokestį už bilietų pardavimą nepasenusios) taikstytis toliau nebegalima – šis verslas veikia miesto valdžios leidimu ir jis turi visus reikiamus svertus išsireikalauti, jog nuo miesto viešosios paslaugos (kuri dotuojama biudžeto lėšomis ir kuriai nuolat grasinama, kad „išspręstų skolų klausimą“) nebūtų imami didžiuliai komisiniai. Tačiau reikėtų ir rimtesnių priemonių kuo didesnio bilietų išplatinimo užtikrinimui (prieinamumas visose stotelėse, visose parduotuvėse). Ir, tiesą sakant, „kosmetinių“ – tokių, kaip didesnės nuolaidos žmonėms, perkantiems ilgesnio galiojimo nuolatinius bilietus; pasiūlymai įmonėms, kurios būtų suinteresuotos darbuotojų kelionėmis viešuoju transportu – ypač įmonėms, norinčiomis būti „socialiai atsakingomis“ (kurios dabar greičiausiai užsisako juokingus „eco-driving“ kursus ar panašiai); pasiūlymai kompanijoms, kurios skatina grįžimą iš „vakarėlių“ nevairuojant – jos dabar skatina tik taksi paslaugas; ir taip toliau. Esu tikras, kad pagaliau ėmusis realių darbų ir kūrybos šioje srityje, būtų galima realizuoti daugybę sprendimų.

Linas Kranauskas

Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos
Veiklos koordinatorius
Susivienijimo Žali LT koordinatorius

2016 m. birželio 01 d. šaukiamas Valdybos posėdis


2016 m. birželio 01 d. 16:00 val. vyks Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos valdybos narių posėdis. Valdybos posėdyje nesusidarius kvorumui bus šaukiamas pakartotinis valdybos posėdis, kuris vyktų 2016 m. birželio 02 d., ketvirtadienį, 16:00 val. Apie pakartotinį valdybos posėdį, jei jis vyktų, bus pranešta nariams elektroniniu paštu ir www.nvtka.lt publikacijų skiltyje.

Darbotvarkė:
Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, posėdžio pirmininko ir sekretoriaus rinkimas.
Metinės asociacijos veiklos ataskaitos tvirtinimas teikti suvažiavimui.
Kiti klausimai.

Pakartotinio posėdžio data ir laikas – 2016 m. birželio 01 d. 16:00 val.
Pakartotinio posėdžio vieta – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Pamėnkalnio g. 26, 01114 Vilnius

Darbotvarkė:
Pakartotinio posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, posėdžio pirmininko ir sekretoriaus rinkimas.
Metinės asociacijos veiklos ataskaitos tvirtinimas teikti suvažiavimui.
Kiti klausimai.

2016 m. birželio 02 d. šaukiamas Suvažiavimas


2016 m. birželio 02 d., ketvirtadienį, 18 val. vyks Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos visuotinis narių susirinkimas (Suvažiavimas). Jei kvorumas nesusidarys bus šaukiamas pakartotinis suvažiavimas, kuris vyktų 2016 m. birželio 03 d., penktadienį, 16:00 val. Apie pakartotinį suvažiavimą, jei jis vyktų, bus pranešta nariams elektroniniu paštu ir www.nvtka.lt publikacijų skiltyje.

Suvažiavimo data ir laikas – 2016 m. birželio 02 d., ketvirtadienį, 18 val.
Suvažiavimo vieta – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Pamėnkalnio g. 26, 01114 Vilnius
Dalyvių registracija – iki 18:30 val.

Darbotvarkė:
18:00 – 18:30 val. Dalyvių registracija.
18:30 val. Darbotvarkės tvirtinimas. Suvažiavimo pirmininko, sekretoriaus ir rinkimų komisijos rinkimas.
18:40 val. Metinės asociacijos veiklos ataskaitos pristatymas ir tvirtinimas.
19:00 val. Kiti klausimai.
19:10 val. Suvažiavimo pabaiga.

Pakartotinio Suvažiavimo data ir laikas –2016 m. birželio 03 d., penktadienį, 16:00 val.
Suvažiavimo vieta – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Pamėnkalnio g. 26, 01114 Vilnius
Dalyvių registracija – iki 16:30 val.

Darbotvarkė:
16:00 – 16:30 val. Dalyvių registracija.
16:30 val. Darbotvarkės tvirtinimas. Pakartotinio suvažiavimo pirmininko, sekretoriaus ir rinkimų komisijos rinkimas.
16:40 val. Metinės asociacijos veiklos ataskaitos pristatymas ir tvirtinimas.
17:00 val. Kiti klausimai.
17:10 val. Pakartotinio suvažiavimo pabaiga.

Ekologiška kelionė: troleibusai ant kelio iš perdirbtų atliekų


KWS Infra nuotr.

Pasirodo, ekologiškumą keliuose galima įgyvendinti kompleksiškai: keliauti tik viešuoju transportu, kuris rieda ant iš perdirbtų atliekų ištiesto kelio…

Netolimoje ateityje kelius, ko gero, bus galima tiesti iš perdirbto plastiko. Plastikines atliekas naudosiančią technologiją vysto olandų kompanija „KWS Infra“. Pasak jos, plastikiniai keliai turi daugybę privalumų, dėl kurių tai galėtų būti revoliucinis pokytis šioje srityje.

Įmonė teigia, kad šimtas procentų jos siūlomoje sistemoje naudojamų medžiagų bus gaunamos iš atliekų. Jei plastiku grįsti keliai išties panaudotų plastiko atliekas ir taip ištrauktų jas iš šiukšlių srauto, keliaujančio į sąvartynus ar vandenynus, tai, žinoma, būtų jau savaime visiems naudinga. Iš anksto pagamintos detalės yra modulinės. Jos turėtų būti gaminamos fabrike ir tiekiamos į kelių tiesimo taškus, kur jas diegti būtų greičiau, nei užtrunka tradiciniai kelių tiesimo darbai. Be to, plastikiniai kelio moduliai geriau tinka smėlio ar prasto dirvožemio sąlygoms (aktuali problema Nyderlanduose). Tokiose modulinėse struktūrose taip pat galima išvedžioti elektros kabelius ar inkorporuoti kitą infrastruktūrą. Kaip ir kitų iš anksto pagamintų sistemų ar komponentų atveju, šioje srityje galima geresnė gamybos kontrolė, lyginant su tradiciniu kelio tiesimu, kur esminiai darbai atliekami tiesiogiai lauke. Moduliniai kelio komponentai dar būtų ir daug lengvesni, o tai reiškia mažesnį slėgį keliui ir mažiau energijos sąnaudų transportuojant medžiagas.

Plastikinis kelias gali būti ilgalaikiškesnis už tradicinę kelio dangą bei atlaikyti didelį temperatūrų spektrą – kita vertus, jis gali netikti labiausiai nutolusiuose šiauriniuose regionuose. Pasak kompanijos, jis praktiškai nereikalauja einamosios priežiūros, yra atsparus korozijai ir klimato poveikiui. „Taigi jis lengvai ištvertų temperatūrą nuo –40 iki 80 laipsnių Celsijaus“, rašoma įmonės pranešime. Ir pabrėžiamos jos naudojamos technologijos atsparumą cheminių medžiagų poveikiui: „mūsų skaičiavimais, kelių galiojimo trukmę galima patrigubinti“.

Jei kelių duobes galėtume pamiršti, ši technologija būtų tikra atgaiva, aišku, jei kompanijos teiginiai pasitvirtins ir praktikoje.

Galima daryti prielaidą, kad moduliniai elementai turės daugiau struktūrinės stiprybės, kuri padės įveikiant prastesnes dirvožemio sąlygas ir šalčių gniaužtus. Tokie lengvai keičiami elementai taip pat reikštų mažiau kelių uždarymo juos remontuojant, o mažiau lūkuriuojančių transporto priemonių savo ruožtu reiškia ir mažiau poveikio aplinkai.

Kitos įdomios technologijos, kaip antai saulės baterijų keliai, gali būti kombinuojamos su plastikinių modulių konstrukcija, taip suderinant abiejų sistemų privalumus. Saulės elementus turėtų būti nesunku suderinti su plastiko moduliais fabrike, ir vienintelis spręstinas klausimas liks jungtys tarp šių modulių.
Taigi plastikinių kelio modulių technologijos siūlomų privalumų sąrašas – pakankamai įspūdingas. Šiuo metu kompanija ieško partnerių ir vietos, kur realaus pasaulio sąlygomis galėtų būti išbandytas pilotinis tokio kelio fragmentas.

Parengta pagal „KWS Infra“ ir tinklaraščių Ekogeek.com bei Construction Data Building Blocks Blog informaciją.