Monthly Archives: kovo 2016

Ekologiška kelionė: troleibusai ant kelio iš perdirbtų atliekų


KWS Infra nuotr.

Pasirodo, ekologiškumą keliuose galima įgyvendinti kompleksiškai: keliauti tik viešuoju transportu, kuris rieda ant iš perdirbtų atliekų ištiesto kelio…

Netolimoje ateityje kelius, ko gero, bus galima tiesti iš perdirbto plastiko. Plastikines atliekas naudosiančią technologiją vysto olandų kompanija „KWS Infra“. Pasak jos, plastikiniai keliai turi daugybę privalumų, dėl kurių tai galėtų būti revoliucinis pokytis šioje srityje.

Įmonė teigia, kad šimtas procentų jos siūlomoje sistemoje naudojamų medžiagų bus gaunamos iš atliekų. Jei plastiku grįsti keliai išties panaudotų plastiko atliekas ir taip ištrauktų jas iš šiukšlių srauto, keliaujančio į sąvartynus ar vandenynus, tai, žinoma, būtų jau savaime visiems naudinga. Iš anksto pagamintos detalės yra modulinės. Jos turėtų būti gaminamos fabrike ir tiekiamos į kelių tiesimo taškus, kur jas diegti būtų greičiau, nei užtrunka tradiciniai kelių tiesimo darbai. Be to, plastikiniai kelio moduliai geriau tinka smėlio ar prasto dirvožemio sąlygoms (aktuali problema Nyderlanduose). Tokiose modulinėse struktūrose taip pat galima išvedžioti elektros kabelius ar inkorporuoti kitą infrastruktūrą. Kaip ir kitų iš anksto pagamintų sistemų ar komponentų atveju, šioje srityje galima geresnė gamybos kontrolė, lyginant su tradiciniu kelio tiesimu, kur esminiai darbai atliekami tiesiogiai lauke. Moduliniai kelio komponentai dar būtų ir daug lengvesni, o tai reiškia mažesnį slėgį keliui ir mažiau energijos sąnaudų transportuojant medžiagas.

Plastikinis kelias gali būti ilgalaikiškesnis už tradicinę kelio dangą bei atlaikyti didelį temperatūrų spektrą – kita vertus, jis gali netikti labiausiai nutolusiuose šiauriniuose regionuose. Pasak kompanijos, jis praktiškai nereikalauja einamosios priežiūros, yra atsparus korozijai ir klimato poveikiui. „Taigi jis lengvai ištvertų temperatūrą nuo –40 iki 80 laipsnių Celsijaus“, rašoma įmonės pranešime. Ir pabrėžiamos jos naudojamos technologijos atsparumą cheminių medžiagų poveikiui: „mūsų skaičiavimais, kelių galiojimo trukmę galima patrigubinti“.

Jei kelių duobes galėtume pamiršti, ši technologija būtų tikra atgaiva, aišku, jei kompanijos teiginiai pasitvirtins ir praktikoje.

Galima daryti prielaidą, kad moduliniai elementai turės daugiau struktūrinės stiprybės, kuri padės įveikiant prastesnes dirvožemio sąlygas ir šalčių gniaužtus. Tokie lengvai keičiami elementai taip pat reikštų mažiau kelių uždarymo juos remontuojant, o mažiau lūkuriuojančių transporto priemonių savo ruožtu reiškia ir mažiau poveikio aplinkai.

Kitos įdomios technologijos, kaip antai saulės baterijų keliai, gali būti kombinuojamos su plastikinių modulių konstrukcija, taip suderinant abiejų sistemų privalumus. Saulės elementus turėtų būti nesunku suderinti su plastiko moduliais fabrike, ir vienintelis spręstinas klausimas liks jungtys tarp šių modulių.
Taigi plastikinių kelio modulių technologijos siūlomų privalumų sąrašas – pakankamai įspūdingas. Šiuo metu kompanija ieško partnerių ir vietos, kur realaus pasaulio sąlygomis galėtų būti išbandytas pilotinis tokio kelio fragmentas.

Parengta pagal „KWS Infra“ ir tinklaraščių Ekogeek.com bei Construction Data Building Blocks Blog informaciją.

Galime dar geriau! Skirti 2% paprasta, bet reikšminga


Nevyriausybinė pelno nesiekianti visuomeninė organizacija Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija (NVTKA, 302999396) nori priminti ir paprašyti, kad deklaruodami pajamas skirtumėte 2 proc. asociacijai aktyviai ir sėkmingai veikti bei plėstis.

Kodėl pelno nesiekiančiai organizacijai reikia lėšų?
– Norime būti žinomi ir matomi, todėl turime asociacijos tinklalapį (www.nvtka.lt). Jo adreso ir talpyklos išlaikymas per metus atsieina 15 Eur.
– Norime būti naudingi ir pasiekiami, todėl turime asociacijos mobilųjį telefoną. Mums skambinantieji prašo perskambinti, taip pat patys visada perskambiname besikreipusiems, bet negalėjusiems mūsų norimu metu pasiekti; taip pat telefonu bendraujame dėl susitikimų su institucijomis ir vežėjais. Tai mums per metus kainuoja apie 60 Eur.
– Norime skleisti viešojo transporto žinią, rodyti pavyzdžius, kelti ir tobulintinas problemas, taip pat gerinti asociacijos žinomumą. Tam reikalinga kad ir nedidelė išorinė reklama. Ji pernai, bendradarbiaujant su portalu Technologijos.lt, kuris mums darė dideles nuolaidas ir taip parėmė mūsų veiklą, mums kainavo apie 100 Eur.
– Norime neatsilikti nuo naujovių ir domėtis, todėl deleguojame asociacijos narius dalyvauti seminaruose ir konferencijose, kuriose aktyviai pasisakome. Tam per metus išleidžiame apie 30 Eur, nes daugelis renginių vyksta Vilniuje. Tačiau galėtume atsivežti šviežiausias žinias ir iš tarptautinių konferencijų.
– Visos kitos „smulkios“ išlaidos: kanceliarinės prekės, vizitinės kortelės, skrajutės ir pan.

Ką galėtume geriau, turėdami daugiau lėšų?
– Turime planų vykdyti socialines reklamas ir socialines akcijas, nukreiptas siekiant skatinti naudojimąsi viešuoju transportu ir gerinti šias paslaugas.
– Bendradarbiaudami su vežėjais ir savivaldybėmis kurtume ir skleistume viešąjį transportą populiarinančią reklamą.
– Norime būti naudingi ir pasiekiami visada, todėl norėtume skirti lėšų asociacijos žinomumui gerinti.
– Siekiame būtų aktyvūs ir efektyviai veikiantys, o tam mums reikia geresnių galimybių veikti su stipresniu finansiniu pagrindu.

Jei manai, kad esame verti 2 proc. GPM paramos, prisijunk prie Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninės deklaravimo sistemos (VMI EDS) ir tiesiog portale užpildyk formą. Kai tai atlikti parašėme mūsų tinklalapyje (http://www.nvtka.lt/2-parama/), bet gali kreiptis į mus el. paštu asociacija@nvtka.lt ar telefonu 869912125 ir mes su malonumu padėsime užpildyti.

Vilnietis lankėsi Klaipėdoje: kas pasikeitė visuomeniniame transporte?


Jurgio Švilpos nuotr.

Asociacijos narys Jurgis Švilpa, viešėjęs Klaipėdoje, dalinasi su mumis nuotraukomis ir mintimis. Vilnietis pastebėjo, kad per pastaruosius metus viešojo transporto lygis Klaipėdoje žymiai pagerėjo.

„Pastatyta nauja autobusų stotis, nurašyti visi privatininkų aukštagrindžiai miesto autobusai. Pagrindinis miesto vežėjas Klaipėdos autobusų parkas (KLAP) eksploatuoja 5 aukštagrindžius Mercedes benz O407, kurie dažniausiai dirba priemiesčio maršrutuose. Įvesta vieninga dažymo schema visiems autobusams, kuri palaipsniui vykdoma. Visų autobusų priekyje klijuojamas Klaipėdos miesto herbas. Suprogramuotos išorinės švieslentės, nurodančios konkretų maršrutą, sumažintas bendras transporto priemonių amžiaus vidurkis užpirkus naudotus 2001-2004 metų gamybos autobusus. Atvažiavus į stotelę transporto priemonei, pasigirsta garsinis įrašas kokio tai maršruto autobusas (pvz: „antras“) – taip atvykęs iš kitur žmogus greitai susigaudo ar tai jam tinkamo maršruto autobusas“, – pasakoja viešojo transporto entuziastas, NVTKA narys J. Švilpa.

„Mieste įvairių modelių „mišrainės“ nelabai ir pastebėjau“, – pridūrė Jurgis.

Pagrindiniai privatininkų autobusai – Man (su priemiestinio A20 tipo ir miesto A21 tipo kėbulu, kurie skiriasi variklio galingumu, salono išplanavimu ir pavarų dėže) bei Mercedes benz Citaro. Yra keletas vienetų ir senesnės modifikacijos Mercedes – O405N2, vienas iš turimų – priemiesčio tipo su mechanine pavarų dėže. Vienetai yra ir kitų įdomių egzempliorių – skandinaviški Vest, Volvo, Scania, Setra modelio autobusų. Miesto dyzeliniai autobusai dažomi mėlyna spalva ir virš stiklų klijuojamos geltonos bei raudonos juostelės, kurios simbolizuoja miesto herbo spalvą. Šia schema dažomi visi privatininkų (Pajūrio autobusų ir Gintarinio vairo) bei pagrindinio miesto vežėjo – Klaipėdos autobusų parko (KLAP) – dyzeliniai autobusai.

Dujiniai autobusai yra originalios žalios, pilkos (traukiančia labiau į violetinę) ir oranžinės spalvų schemos, kuri Klaipėdoje įsigaliojo 2011-aisiais į šį miestą atvykus dujiniams Mercedes benz Irvine Citaro autobusams. Garsinius įrašus apie stoteles Klaipėdoje praneša Klaipėdos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Iki jos stoteles pranešinėdavo Leonidas Donskis. Turėjau galimybę išgirsti stotelių įrašus, sakomus abiejų žmonių. Pripažinsiu, L. Donskio balsas tikrai labiau tinkamesnis stotelėms, nei O. Žalienės. Jei lygint miestus, kur geriau skamba moteriškės balsas pranešant apie stoteles, pirmą vietą atiduočiau Vilniui. Bent aš pastebėjau, kad Klaipėdoje labai madinga visiems autobusams važiuoti „traukinuko“ principu – vienas paskui kitą.

Keleivių aptarnavimo centras 2015-ųjų gale persikėlė į naujas patalpas S. Daukanto gatvėje, kuris tapo draugiškesnis žmonėms su negalia bei tėvams su mažais vaikais vežimėliuose. El.bilieto kortelė ir paros bilietas man kainavo 2,1€. Studentams pildant paros bilietą nuolaidos netaikomos (Vilniuje netgi paros bilietas studentams kainuoja su nuolaida). Papildžius el.bilieto kortelę paros bilietu, reikia valandą palaukti kol kortelė pilnai aktyvuosis. Tai ypač didelis trūkumas, palyginus su Vilniaus el.bilieto sistema – ten nusipirkus kortelę ir papildžius paros bilietu nereikia laukti valandą laiko, kol aktyvuosis kortelė.

Ekspresiniai maršrutai, kurie dirba tik darbo dienomis piko metu, važiuoja tikrai greitai, netgi greičiau už Vilniaus greituosius (išskyrus 6G, kuris ten tikrai greitas). Tankiausiai važiuoja 8 ir 10 maršruto autobusai, kurių intervalas vidutiniškai 4-8 minutės. 8-asis maršrutas darbą pradeda apie 4:30 ryte, baigia apie vidurnaktį. Tai ilgiausiai miestiečius bei miesto svečius aptarnaujantis autobusų maršrutas.

Vienas iš keturių KLAP standartinio ilgio senolių – Man NL202. Savo laiku tokius pačius (tik tridurius) turėjo ir Vilnius.

Jurgio Švilpos nuotr.

Vienintelis Man EL202. Tai pusiau aukštagrindis (vienas laiptukas) miesto autobusas. Iki 2013 spalio tokios modifikacijos autobusų buvo keturi, po to nukeliavo į Šiaulius, kur dirba priemiesčio maršrutuose.

Jurgio Švilpos nuotr.

Man NG263. Šis autobusas nuo kitų turimų Man’ų skiriasi variklio galingumu, kuris yra silpnesnis.

Jurgio Švilpos nuotr.

Man NG313, kuris Klaipėdos gatvėmis kursuoja nuo 2015-ųjų vasaros. Taip pat neseniai perdažytas.

Jurgio Švilpos nuotr.