Keleivių asociacija: kaip keičiasi Lietuvos viešasis transportas?


Pakeliavę po Vakarų Europą ir pamatę, kaip kokybiškai Europos Sąjungos senbuvėse šalyse išvystytas viešasis transportas, grįžę į Lietuvą, nejučia tarsi nusivildami sumurmame palei nosį, kad čia tai – neįmanoma.

Bet iš tiesų, nors ekonomika mūsų šalyje auga ir ne itin dideliais tempais, nors automobilizacijos fenomenu ir išsiskiriame iš jau minėtų valstybių, mat jose viešasis transportas yra įprastesnis už kelionę nuosavu transportu, didieji Lietuvos vežėjai gelbsti šalį nuo oro užterštumo. Ir ne tik: modernus ir vakarietiškas požiūris į keleivius, pastangos modernizuotis, kai kada pasiteisina. Jei ir neiškart, tai bent jau pamažu kuriama viešojo transporto koncepcija ir čia? – klausimą kelią ir jį nagrinėja Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija.

Modernizuotis tampa populiaru

© Vitalij Kitov nuotr.

Burnoti, kad viešojo transporto įmonės nesirūpina savo keleiviais ir netgi įprastais dalykais, tokiais kaip: komfortiškos transporto priemonės, malonus aptarnavimas, eismo tvarkaraščių sklaida ir kitos svarbios informacijos pateikimas – iš tiesų galima be perstojo, mat situacija keičiasi nepakankamai greitai. Kita vertus, jau pastebima tendencija, kad didesnės įmonės stengiasi dėl keleivių ir diegia ne tik papildomas nemokamas paslaugas, bet ir gerina paslaugų kokybę, o ir plečia požiūrį į viešąjį transportą. Kiek paradoksalu, kad tuo susirūpino pirmiau didieji, bet ne mažieji vežėjai – juk būtent pastariesiems konkuruoti yra sudėtingiau. Mažųjų autobusų parkų kooperacija išspręstų bent dalį konkurencinių problemų, nes vieningi kelių įmonių projektai ar vienodas požiūris į keleivių aptarnavimą, galėtų vesti į šviesesnę ateitį.

Bet kol mažieji sprendžia išlikimo klausimą ir visomis išgalėmis stengiasi bent jau aptarnauti keleivius nors kokiu turimu transportu, didieji veržiasi pirmyn. O mažųjų miestų ir miestelių autobusų parkai tenkinasi labai sunkiai sukrapštytais ir ilgai taupytais pinigais bei paskolomis įsigyti vieną kitą padėvėtą, bet dar važiuojantį, autobusą. Kadangi Lietuvoje dar nemažai kur galima rasti miestų, kurių rajonuose keleiviai vežami ZIL ar kitais ne visai tinkamais XXI-ojo amžiaus žmonijai autobusais, vienas kitas, kad ir nudėvėtas, vakarietiškas ar skandinavų gamybos autobusas – tik gerina paslaugos kokybę. Na, bent jau keleivius skatina pasijusti žmonėmis. Bet ir tas vakarietiškas pirkinys gali būti toks nudėvėtas, kad primena statybininkų vagonėlį – keleiviai lipa su mintimi, kad kelionė gali baigtis ir nepasiekus tikslo.

Didieji tuo pačiu metu jau išplėtoja galimybę naudotis nemokamu bevieliu internetu kelionės metu, ar internetu pigiau įsigyti elektroninį bilietą, kartkartėmis pasiūlydami vieną kitą geresnį pasiūlymą, ar netgi planuodami poilsio keliones, taip skatindami pailsėti be automobilio, taigi ir be rūpesčių.

Štai „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (trumpinys – TOKS), mikroautobusais greituoju maršrutu pradėjusi organizuoti keleivių pervežimą iš pradžių nuo Vilniaus autobusų stoties iki prekybos centro „Akropolis“, o vėliau – ir nuo stoties iki Vilniaus oro uosto, visiškai pakeitė požiūrį į tarpmiestinius ir priemiestinius maršrutus aptarnaujantį vežėją. Dar viena tokių įmonių, pradėjusių keisti požiūrį – „Kautra“. Iš Kauno po visą Lietuvą ir už jos ribų vežanti keleivius, pristatė galimybę kelionės metu laiką leisti prisijungus prie interneto. Ir tai yra vienas inovatyviausių sprendimų pastarojo dešimtmečio Lietuvos viešojo transporto istorijoje. O viskas prasidėjo nuo didmiesčių…

Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Panevėžys požiūrį į viešąjį transportą pradėjo keisti pirmiausia nuo eismo tvarkaraščių – įsigyta speciali programinė įranga, kuria tvarkaraščiai kuriami greičiau ir efektyviau. Vėliau, iš dalies Europos Sąjungos lėšomis, pradėtas diegti elektroninio bilieto sistemos projektas, apimantis daugelį atskirų inovacinių sprendimų: garsiniai ir vaizdiniai stotelių pranešimai transporto viduje, informacijos apie viešojo transporto judėjimą realiuoju laiku pateikimas internete bei stotelėse įrengtose švieslentėse, kur kas funkcionalesni ir naudingesni buhalterine prasme – elektroniniai komposteriai. Nors ne visuose didmiesčiuose šie sprendimai įgyvendinti, tačiau projekto vykdymas, tikėkimės, visgi juda į priekį.

Verta atsigręžti į tarpmiestinius bei priemiestinius maršrutus aptarnaujančius vežėjus – ką jie svarsto, prabilus apie paslaugų kokybės gerinimą bei paslaugos modernizavimą ir apskritai požiūrį į viešojo transporto sistemos pokyčius.

UAB „Jonavos autobusai“ Direktorius Edmundas Mulokas:
„Visose miesto ir dalyje priemiesčio autobusų stotelių įrengti nauji modernūs cilindrai eismo tvarkaraščiams skelbti. O autobusų stoties laukiamojoje salėje ir dešiniojoje išvykimo aikštelės pusėje pakabinome elektronines švieslentes, kuriose skelbiami artimiausių reisų išvykimo laikai ir kita svarbiausia informacija.

Bendrovė keleivius veža autobusais, kuriuose įrengta garso ir vaizdo įranga – ja galime pasiūlyti įmonėms ir pavieniams asmenis reklamuoti savo paslaugas, produkciją.

Taip pat „Jonavos autobusų“ vairuotojai dabar keleivius pasitinka ryšėdami išskirtinius, įmonės logotipu pažymėtais, kaklaraiščiais.

Atsiradus rinkoje autobusams skirtų kasos aparatų, kurie bus suderinti su banko kortelių skaitytuvais, galėsime įdiegti atsiskaitymą už važiavimą banko kortele jau ir autobusuose“.

UAB „Kautra“ Marketingo direktorius Gintautas Pakusas:
„Kautra“ pastaruoju laikotarpiu ypač intensyviai galvoja, ką ir kaip padaryti, kad visuomeninis transportas ne žodžiais, o darbais būtų patrauklesnis visuomenėje. Turbūt šiandien vis daugiau keleivių nusistebi, kai į stotelę nuošaliame rajono kelyje ar išvykimo stotį dideliuose miestuose atvažiuoja visiškai nauji mūsų įmonės autobusai. Pakeistas požiūris į autobusus, jų apipavidalinimą ir matomumą keleiviui suteikė daug pridėtinės vertės. Džiaugiasi Vilkijos, Vandžiogalos gyventojai, nes gali naudotis Kauno rajono spalvomis dažytu ir rajono herbu papuoštu nauju autobusu. Tai tikrai žadina pilietiškumą ir meilę savo kraštui. Pastebėjome, kad ir keleiviai tokį autobusą tausoja daugiau, tarsi suprasdamas, kad čia yra ir jo indėlio dalis, kad tai mūsų bendruomenės turtas.

Keleiviai, važiuodami moderniais „Kautros“ autobusais, ir patys jaučiasi modernesni: elektroninės važiavimo kryptį nurodančios švieslentės, nemokamas belaidis (WiFi) interneto ryšys. Visada švarūs, šilti ir patogūs autobusai sukuria pozityvią aplinką mėgautis kelione, o besinaudojant internetu – pramogauti ar nuveikti būtiniausius darbus“.

Kam tas viešasis transportas?

© Vitalij Kitov nuotr.

Amžinas klausimas, kaip ir: kodėl žmogui reikia oro ir maisto, kodėl reikia dirbti, mokytis, kodėl reikia važiuoti ir kas tuomet būtų, jei visi važiuotume po vieną atskirame automobilyje… Taigi, kad gatvės netaptų ištisa transporto spūstimi, kaip tai būna pasaulio didmiesčių – Maskvos, Tokijo, Pekino, Niujorko – centrinėse gatvėse, reikia nepriprasti pernelyg dažnai naudotis automobiliu, bet keliauti protingai: pėsčiomis, dviračiu, viešuoju transportu, o tik galiausiai, jei kitos galimybės nėra, individualiu transportu.

Tačiau keleiviai nėra taip entuziastingai nusiteikę ir teigia, kad sistema veikia neidealiai ir strėles taiko tiek į vežėjus, tiek į viešojo transporto organizatorius (valstybines institucijas, koordinuojančias ar organizuojančias transporto darbą ir įmonių veiklą teritorijoje), tiek ir politikus, kurie kartais priima ne itin išmintingus sprendimus, darančius neigiamą įtaką.

Retas kursavimas ir informacijos stygius

Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos narys Vitalij Kitov, gerai išnagrinėjęs ypač Vilniaus regiono viešojo transporto sistemą, teigia, kad pagrindinė problema – retas kursavimas ir prasta informacijos apie maršrutus sklaida.

„Kai gyveni rajone, sunku apsieiti be nuosavo automobilio, mat autobusas į miestą važiuoja vos kelis kartus per dieną. Negana to, autobuso patikimumą silpnina ydinga tvarkaraščių sudarymo sistema, kuomet skiriama per daug laiko įveikti atstumą, todėl reikiamą stotelę vairuotojai linkę pravažiuoti gerokai anksčiau, nei numatyta, o ne dirbtinai lėtai važiuoti, siekiant laikytis nustatyto tvarkaraščio. Galų gale, niekas negarantuoja, kad eismo tvarkaraštis kabės tavo stotelėje ir ar nebus jis pasikeitęs, nespėjus tinkamai informuoti keleivius. Didžiuosiuose miestuose informacijos paprastai netrūksta, tačiau kai kuriuos užkampius pasiekti kartais būna keblu, vėlgi, dėl per reto kursavimo. Dažniausiai tokios važiavimo dažnio problemos kyla vien dėl to, kad vežėjas į maršrutą išleidžia per dideles transporto priemones. Esant mažam autobuso užpildymui, retinamas maršruto tvarkaraštis, vis mažiau keleivių jis tampa patogus ir jie juo nebesinaudoja, kol galų gale belieka tik panaikinti tokį maršrutą. Keleivis, ypač iš rajono, naudosis maršrutu, jeigu pamatys, kad jis jam yra patogus. Pačiam paprasčiausiam keleiviui tai yra svarbiausia“, – esmines problemas dėstė ir ydingą praktiką aiškino Vitalij Kitov.

Trūksta aktyvumo ir gerų idėjų

„Valstybinės institucijos, organizuojančios viešojo transporto darbą, daugeliu atvejų, per mažai įsiklauso į keleivių nuomonę, pageidavimus, nesistengia veikti ryžtingai ir keisti situaciją į teigiamąją pusę. Dažniausiai tiesiog pasyviai stebi viešojo transporto degradaciją. Daugelyje Europos miestų pradedamos diegti greitųjų autobusų sistemos, tuo tarpu Lietuvoje ne visada pavyksta ir tvarkaraštį internete rasti – taip neturi būti“, – kritikos organizatoriams negaili Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos narys Evaldas Sidikerskis, stebintis tolimojo susisiekimo keleivinio transporto pokyčius.

„Situacijos negerina ir vežėjai, kurių suteikiama transportavimo paslauga nėra patraukli. Tai puikiai iliustruoja tai, jog Lietuvos viešojo transporto priemonių parkas vienas seniausių Europoje. Situaciją gana greitai galėtų pakeisti postūmis iš aukštesnės politinės valdžios, tačiau ir čia nėra einama vieninga kryptimi – priimami pavieniai sprendimai. Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos grąžinimas, problemos neišsprendžia – tiesiog sulėtino viešojo transporto nykimo Lietuvoje procesą“, – sistemines problemas įžvelgia E. Sidikerskis.

Vieni kitus bando pralenkti

Kol gyventojai svarsto, kokiu transportu keliauti ir kas yra pigiau bei patogiau. Kai kurios transporto kompanijos išplečia požiūrį į keleivių pervežimo paslaugą ir siūlo pasinaudoti išskirtiniais kompleksiniais kelionių pasiūlymais bei nuolaidomis, taip besistengdamos konkuruoti su automobilius vairuojančiais gyventojais.

„Esame įdiegę galimybę interneto svetainėje www.autobusubilietai.lt įsigyti pigesnius bilietus. O šeimos (mažiausiai 3 asmenys) keliauti gali net iki 40 proc. pigiau.

Naujos pridėtinės vertės ir dėmesio keleiviui suteikė „Kautros“ teisinga kainų politika, valstybei sumažinus PVM keleivių vežimui. „Kautra“ visuomet stengiasi teisingai ir pagarbiai elgtis su savo keleiviais. Vos tik LR Seimas įstatymu patvirtino mažesnį PVM, bilietai mūsų bendrovės tarpmiestiniuose autobusuose atpigo lygiai tiek, kiek buvo sumažintas PVM.

Nuo gegužės 1 dienos pradedame dviračių vežiojimo sezoną. Šiais metais dar padidinome tarpmiestinių autobusų su specialiai dviračiams vežti pritaikyta įranga skaičių. Keliaujantys mūsų autobusais, dviračius vežasi nemokamai.

Sumažinę bilietų kainas, pritaikę šeimoms specialią nuolaidą ir padidinę dviračių vežimo įrangos skaičių, tikimės, kad keliautojų į pajūrį šįmet turėsime gerokai daugiau. Juk važiuoti su šeima į Nidą nauju patogiu turistiniu autobusu, vežtis savo dviratį nemokamai, nemokėti už kelto paslaugas, nelaukti kelto eilėse, nevairuoti, o pasmalsauti nemokamai internete ir dar gauti iki 40 proc. nuolaidą kelionės bilietams tikrai verta!“, – su entuziazmu pasakoja Gintautas Pakusas, „Kautros“ Marketingo direktorius.

„Jonavos autobusai“, „Utenos autobusų parkas“, net „Mažeikių autobusų parkas“, iš pirmo žvilgsnio – visai nedidelių miestų autobusų parkai, bet irgi pamažu keičia veidą: įsigyja vieną kitą naujesnį autobusą. „Jonavos autobusai“ taip pat neseniai pasistengė atnaujinti autobusų stotį. Be to, vežėjas inicijavo prisijungimą prie maršrutai.lt, eismo tvarkaraščių atvaizdavimo ir greičiausio maršruto viešuoju transportu paieškos internete sistemos.

„Nuo 2009 m. bendrovės kolektyvui pavyko įgyvendinti daugybę būtinų reikalavimų ir dėl to mums 2012 m. pavyko iš 4 kategorijos pakilti į aukščiausią – pirmąją. Išplėtėme paslaugų spektrą autobusų stotyje: siuntų skyriuje galima siųsti siuntas į užsienį ar Lietuvoje, taip pat galima palikti saugojimui bagažą, o stoties kasoje įsigyti įvairių rūšių bilietus bei už juos atsiskaityti grynaisiais ar banko kortele, atsigaivinti kava; prieiga į stoties pastatą pritaikyta neįgaliesiems.

Gerindami paslaugų kokybę, kiekvienais metais autobusų parką atnaujiname 3-4 modernesniais ir ekonomiškesniais autobusais“, – pasakoja „Jonavos autobusų“ direktorius Edmundas Mulokas.

Matydami pokyčius, galime tikėtis, jog artimiausiais metais prie šios tendencijos prisijungs ir daugiau vežėjų – ne tūnos pasislėpę ir tyliai merdėdami lauks bankroto, bet kooperuosis ir sieks inovacijų, entuziastingai veiks. Ir keleivių pervežimo įmonių vadovai skaudančia galva svarstys ne vien apie finansinius rūpesčius, bet ir apie viešojo transporto populiarinimo strategiją. O tai pasiekti įmanoma kuriant naujas idėjas ir diegiant naujoves. Keleiviai už tai bus ne tik dėkingi, bet ir matydami finansinį pranašumą, mieliau naudosis galimybe komfortiškai nuvykti į reikiamą vietą, kelionės metu taip pat atlikdami svarbius darbus, negu sėdėdami automobilyje gaiš laiką spūstyse, nervinsis ir kaltins vieni kitus „pypsendami“.

Kaip greitai Lietuvos vežėjai atras durų, į potencialius klientus, raktą, priklauso nuo įmonių vadovų požiūrio į viešąjį transportą ir jo vietą visuomenėje. Bet jei vieni vežėjai skubės į priekį, kiti prisnūs, o pastarųjų dulkes ris valstybinės institucijos, turinčios rūpintis esminėmis sisteminėmis problemomis, tikėčiausia, kad viešojo transporto sistema Lietuvoje patirs fiasko. Galiausiai taps privatizuota, individualizuota (kiekvienos įmonės požiūriu skirtingai vystoma) bei pernelyg įvairi, kad darniai veiktų – tiesiog susinaikintų iš vidaus. Neplanuotas ir nekoordinuojamas sistemos vystymas tokiai nedidelei rinkai yra žalingas.

Neseniai įkurta keleivių interesus ginanti asociacija stebi pokyčius, juos vertina ir siekia, kad keleiviai būtų svarbiausia ir didžiausio dėmesio verta viešojo transporto sistemos dalis. O viešojo transporto sistemos vystymu turi būti suinteresuotos valstybinės struktūros, vežėjai ir, žinoma, keleiviai. Šias tris komandas, sujungę į vieną grandį, galime pasiekti teigiamo rezultato.

Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos
Pirmininkas Julius Majauskas

Kitos publikacijos